Jau kurį laiką galvojome, kad reiktų pasikalbėti su jumis įvairiomis temomis. Kartais gauname pačių įdomiausių klausimų ir pamanėme, kad jeigu jums įdomu, jei klausiate, tai galime dalintis. Galbūt įdomu ir kitiems. Taigi kartais mes pasidalinsime tuo, apie ką gyvename, šiek tiek plačiau.

Šį kartą nusprendėme pakalbėti apie mūsų turbūt pačius populiariausius rūbus – Marškinėliai “Svastika” (Unisex, tamsiai pilki)Marškinėliai “Svastika” (Moteriški, juodi, prailginti)Džemperis su gobtuvu “Svastika” (unisex, tamsiai pilkas).

Rašydami “populiariausias” turime galvoje ne tik pardavimus, tačiau ir jūsų skiriamą dėmesį internetinėse erdvėse. Natūralu, kad tai, kas gerai matoma, sulaukia ne tik gerų komentarų. Dėl to mes per daug nesijaudiname, bet pamanėme, kad gal reikia pakalbėti plačiau.

Šis ženklas mums patiems labai patinka. Sena lietuvių patarlė “Būkim biedni, bet teisingi” arba “Geriau būk biednas, bet unaravas”. Abu pasakymai mums yra vaikystėje ne kartą girdėti ir kalba apie tai, kad nieko čia į vatą neprivyniosi ir sakyk taip, kaip yra. Taip ir pasakėme. Davėme šiam ženklui tokį pavadinimą, koks ji ir yra. Tačiau nemanome, kad tai kažkas ne visai priimtino.

Svastikos yra senas simbolis, aptinkamas beveik visame pasaulyje. Jo formos kinta ne tik pagal regionus, tačiau ir laikmetyje. Pati paprasčiausia svastika mūsų kraštuose buvo gerai pažįstama. Yra daug radinių liudijančių šio simbolio populiarumą. Vienas iš jų Kernavės kapinyne atkastas žiedas:
:

Mūsų lietuviškoje tekstilėje galima rasti pačių įvairiausių svastikų, besisukančių į abi puses. Šis simbolis trumpai apibūdinamas kaip Ugnies, Saulės ženklas. Ir jis neturi “teisingos” sukimosi krypties. Sukimasis į abi puses greičiau simbolizuoja dualumą, kurio gausu mūsų senojoje kultūroje. Buvo kalbama, kad Saulė šiame ir anapusiniame pasaulyje sukasi į skirtingas puses. Taip žmogus matė pasaulį. Nei šis pasaulis, nei anapusinis nebuvo kaip netinkamas, blogesnis ar turintis neigiamą reikšmę. Tai greičiau faktas, kad abu pasauliai yra skirtingi. Todėl mūsų svastikos sukasi ten, kur mums gražiau, nes mes vienodai mylime tiek tai, kas čia aplink mus, tiek ten, kur mūsų dar nebuvo.

Parinkome po archeologinį radinį, kurie akivaizdžiai parodo, kad šis ženklas turi abi sukimosi kryptis:

Mes labai džiaugiamės, kad lietuviai išsaugojo šio ženklo senąsias prasmes ir didžiuojamės tais, kurie dalinasi tuo žinojimu su kitais. Esame maloniai nustebinti savo ištikimų gerbėjų, kurie nepagaili savo laiko, ir netaupo kantrybės stengdamiesi paaiškinti kitiems, šio ženklo istoriją ir prasmes. Dėkui jums!

Galbūt kurį kartą prisėsime ir parašysime plačiau apie šį ženklą, o kol kas tiek. Yra dar begalės nuostabių ženklų, kurie mus pasiekė iš tolimos praeities, o apie juos taip pat yra ką pasakyti. Taigi nuo šiol pasidalinsime ne tik rūbais, kuriuos galima įsigyti, o ir žiniomis, kurias patys per savo gyvenimą sukaupėme.

Etnologas, mitologas, folkloristas, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Balsys savo 2014 metų leidinyje “Pagoniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida” mini šviesos dievą Svaikstiką, kuris pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas apie 1520 metus. Svaigstas prūsiškai reiškia “Šviesa”. Prūsai mums buvo broliai, todėl mes drąsiai minime visiems suprantamą žodį “svastika”, kuris reiškia tą pačią šviesą. Juolab, kad jis taip pat skamba įvairiose kalbose: anglų, airių, baltarusių, čekų, latvių, baskų ir daugelyje kitų.

Mes mylime šviesą. Ypač saulėtas ir šviesias vasaros dienas. Tokių jums ir linkime 🙂

Teksto autorė – Asta Valiukevičienė