Aprašymas

Šis ženklas gimė vasarą, tačiau vis nepasiekdavo mūsų darbo stalo ir mugių lentynų. Gal ir visai neatsitiktinai… Po žiemos saulėgrįžos į žemę sugrįžta šviesa, subunda tamsoje miegojusi ugnis, o mes pasiruošiame sutikti dar vieną ugnies ženklą. Šį kartą žalčių pavidalu. Juk žaltys – tai gyvybė. O artėjantis pusiaužiemis primena mums, kad visi kirmiai po truputėlį judinasi ir ruošiasi nubusti. Neilgai trukus apie artėjantį pavasarį mums primins Kirmėlinė, kuomet visi kirmiai nubunda ir šliaužia į namus. Ten jų laukia namų šeimininkai su vaišėmis. Vaišes ragaudami žalčiai namus laimina, laimina namiškių darbus ir to darbo vaisius. Žalčių nubudimas tik užtvirtina, kad naujas rėdos ratas vėl pradeda suktis.